BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Klaikėdos

2012-12-16 parašė cinamonoKrautuvele

mane darbe jau lepina dovanomis, atvirukais ir įvairiausiais kitais sveikinimais visokie įkyruoliai. Šiaip smagu suirzus skubėti po pietų į savo kabinetą ir vis ant savo darbo stalo rasti naują siuntinį, kuris skirtas asmeniškai tau, o ten guli koks nors skaitomas gėris ar banalūs palinkėjimai kitiems metams, išpaišyti ant dailaus popieriaus. Nors tiek guodžia.
Šiaip tai mane varo į neviltį šis maratonas, viršytas limitas pirkinių krepšelio ir dar nesibaigiantis sąrašas dovanų. Tradicijos ar principai, kartais iš mandagumo. Labai sunku keliauti vitrinų takais, kai kiti godžiai kemša valentino ledus, antri nešiojasi didžiausius pirkinių maišus, o treti dar ir su didžiausiais vežimais grūdasi pasižvalgyti į megztas pirštines. valio valio!
Dažniausiai tokiais momentais pasiduodu, suirztu ir lieku net be vakarienės, nes kasų eilės žlugdo morališkai ypač kai pamatai, kad perka 5 šokolado plytas, įvairiausių saldainių kilogramais ir sausainius milžiniškom dėžėm. Nejau, vargšas vaikas, dabar stovės su mažu kepalėliu duonos ir kas pusvalandį tikrinsis telefone slenkantį laiką prie besistumdančios minios. Va va, šiuo metu net kasos, kurios aptarnauja savo klientus iki penkių ar septynių prekių, maloniai šypsosi baltarusiui, kuris atsistūmia aštuoniasdešimt prekių, o tu, asilas, bandai lietuviškai jam paaiškinti, kad bent jau man tai tikrai turėtų būti pirmenybė. Mojauji ten savo pieno pakeliu, burbi pardavėjai į akis ir galutinis rezultatas, paliktas pienas žurnalų skyriuje.
Klaikėdos tapo tokios komercinės, kad net koktu, kai sninga ir dega lemputės ant stogų atbrailų. Belieka kūčių vakarą išsikepti riebų antiną ir dalintis deimantiniais auskarais ar sąsagomis marškiniams.
Nafik ir pirmuosius norus galvoti, kabinant auksinę žvaigždę ant skarotosios viršūnės. Tuoj paleisim šiuos metus į naktinį dangų ir vėl kas rytą kelsimės bumbėdami į darbą, gramdysim nuo automobilių langų prilipusį šaltį, o vakare rinksimės kefyrą pieno skyriuje. Vat tau ir naujieji užmojai bei planai, kurių sau prisidėliosi nuo 00.00 iki 01.00, o ryte bandysi prisiminti ar buvo nors žalios spalvos “bambioškė”. Tie nauji tikslai ir svajonės taip ir lieka kažkur tarp raudonųjų burokėlių mišrainės po stalu ir žvynelinės suknelės ant nutryptų durų.
Hm, šiaip tai baisiai aš visko linkiu šiuo periodu. Kantrybės renkant blizgučius akropoliuose, dosnumo varstant pinigines ir apsivalgymo rimties vakarą.

Rodyk draugams

antras dublis

2012-09-06 parašė cinamonoKrautuvele

nepatinka man ankstyvūs vakarai. glaudžiasi prie skruosto rudeninė vėsa, lenda bučiuotis ir glamonėtis. taip sunku įkvėpti, kai jau nebekvepia žole, o lapais dar net nesijaučia.

kad taip dabar prigludus prie.

garsai prievartauja smegenis ir kūno ląsteles. norisi tik įsikniaubti į pagalvę ir laukti žvaigždžių lietaus.

šiandien sunku. ir visų tylėjimas tik dar labiau veda iš proto. visą dieną vaikščiojau iš kampo į kampą. nuo ankstaus ryto pjausčiau obuolius. dar ir dar. tada įslenki į patalus, geri į save eukaliptą ir vėl grimzti į neramius sapnus.

kad taip sulaukus. žinau, kad pasibels. bet tikriausiai jau būsim abu peržengę šią dieną, kai atrakinsiu duris. įsileisiu užsimiegojusi akimis ir nutipensiu girgždančiom grindim atgal į lovą. kai jausiu pirštus ant savo plaukų, jau rytas brausis į balkoną.

tai vis kartojasi ir kartojasi. dublis po dublio.

Rodyk draugams

užkalbinimai prieš virusą

2012-09-05 parašė cinamonoKrautuvele

kai rūkas skverbiasi į nuogus pečius, o tu grakščiai bandai nuodyti save, pastebi svetimą žvilgsnį. girdi, kad tau kažką sako, bando iššniukštinėti tavo asmenybę, prajuokinti internetiniais anekdotais ir protarpiais pasirūpinti ar tau nėra šalta. juk šiandien lijo. ir taip smarkiai. tu tyliai stebi, geri į save vakarą, atsklindantį vyno kvapą ir vis lėtini savo dūmų judesius, kad kuo ilgiau gertum medaus žodžius į save. lėtai sumaigai likučius pirštuose ir brauniesi pro tuos tvirtus pečius link šurmulio. dar tau išeinant spėja kažką išlementi apie tai, jog visąlaik tylėjau, bet juk taip žiūrėjau, taip žiūrėjau. o aš tik palieku savo žodžių šleifą: “pasitikrinau save”.

galbūt jis draugams tą naktį pasakojo, kad sutiko kvailą mergiotę, kuri pratylėjo tas penkias ar dešimt minučių, tik norėdama pažiūrėti ar sugebės išlikti ištikima savo principams, o gal vaikinui.

tą naktį važiuodama taksi link namų draugėms pasakosiu, koks kvailys bandė mane įsitempti į lovą, o aš tik norėjau pasitikrinti ar vis dar kažkas mane temptųsi ant grindų ar šiaip į atokų kampą.

kai pabudau, karštis iš gerklės slinko į krūtinę ir supratau, kad nieko gero nebus jau mano planams ir eiliniams pasitikrinimams vakare. tada belieka pjaustyti persikus ir kepti pyragus, miegoti per dieną tris kartus, o pabudus tikrintis ar tau jau geriau. padėčiai nepasikeitus, pjaustais imbierą ir karštymu žudai praleistas naktis po atviru dangumi.

guodžiu save, kad viskas bus gerai, nes kitaip ir neįmanoma. o jei jau nusipirksiu loterijos bilietą ir dar lauksiu lošimo, tada suprasiu, kad kažką praleidau.

Rodyk draugams