BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Klaikėdos

mane darbe jau lepina dovanomis, atvirukais ir įvairiausiais kitais sveikinimais visokie įkyruoliai. Šiaip smagu suirzus skubėti po pietų į savo kabinetą ir vis ant savo darbo stalo rasti naują siuntinį, kuris skirtas asmeniškai tau, o ten guli koks nors skaitomas gėris ar banalūs palinkėjimai kitiems metams, išpaišyti ant dailaus popieriaus. Nors tiek guodžia.
Šiaip tai mane varo į neviltį šis maratonas, viršytas limitas pirkinių krepšelio ir dar nesibaigiantis sąrašas dovanų. Tradicijos ar principai, kartais iš mandagumo. Labai sunku keliauti vitrinų takais, kai kiti godžiai kemša valentino ledus, antri nešiojasi didžiausius pirkinių maišus, o treti dar ir su didžiausiais vežimais grūdasi pasižvalgyti į megztas pirštines. valio valio!
Dažniausiai tokiais momentais pasiduodu, suirztu ir lieku net be vakarienės, nes kasų eilės žlugdo morališkai ypač kai pamatai, kad perka 5 šokolado plytas, įvairiausių saldainių kilogramais ir sausainius milžiniškom dėžėm. Nejau, vargšas vaikas, dabar stovės su mažu kepalėliu duonos ir kas pusvalandį tikrinsis telefone slenkantį laiką prie besistumdančios minios. Va va, šiuo metu net kasos, kurios aptarnauja savo klientus iki penkių ar septynių prekių, maloniai šypsosi baltarusiui, kuris atsistūmia aštuoniasdešimt prekių, o tu, asilas, bandai lietuviškai jam paaiškinti, kad bent jau man tai tikrai turėtų būti pirmenybė. Mojauji ten savo pieno pakeliu, burbi pardavėjai į akis ir galutinis rezultatas, paliktas pienas žurnalų skyriuje.
Klaikėdos tapo tokios komercinės, kad net koktu, kai sninga ir dega lemputės ant stogų atbrailų. Belieka kūčių vakarą išsikepti riebų antiną ir dalintis deimantiniais auskarais ar sąsagomis marškiniams.
Nafik ir pirmuosius norus galvoti, kabinant auksinę žvaigždę ant skarotosios viršūnės. Tuoj paleisim šiuos metus į naktinį dangų ir vėl kas rytą kelsimės bumbėdami į darbą, gramdysim nuo automobilių langų prilipusį šaltį, o vakare rinksimės kefyrą pieno skyriuje. Vat tau ir naujieji užmojai bei planai, kurių sau prisidėliosi nuo 00.00 iki 01.00, o ryte bandysi prisiminti ar buvo nors žalios spalvos “bambioškė”. Tie nauji tikslai ir svajonės taip ir lieka kažkur tarp raudonųjų burokėlių mišrainės po stalu ir žvynelinės suknelės ant nutryptų durų.
Hm, šiaip tai baisiai aš visko linkiu šiuo periodu. Kantrybės renkant blizgučius akropoliuose, dosnumo varstant pinigines ir apsivalgymo rimties vakarą.

Patiko (0)

Rodyk draugams

1 komentaras | “Klaikėdos”

  1.   bohema rašo:

    Labai puikiai suprantu apie ką tu, nes, ko gero, galėčiau pritarti kiekvienam žodžiui. Man jau net puošti eglutės nebesinori, o anksčiau juk taip laukdavau to stebuklo. Per daug komercijos kažkaip aplink :)

Rašyk komentarą